bėdinas

bėdinas
bė̃dinas, - à adj. (3b) Š turintis bėdą ar bėdų, nelaimingas, vargingas: Žmonės sako, kad nėr laimės toje žemėj bėdinoje B.Sruog. Bėdinas vaikelis, tėvų neteko Jnš. Jisai ramina bėdiną ligonį LTII242. O širdele bėdinoji, ko taip liūdi, ko vaitoji? rš.
bėdinaĩ adv.; LL260.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать реферат

Look at other dictionaries:

  • bėdinas — bė̃dinas, bėdinà bdv. Šimtáms tūkstančių bėdinų̃ biudžèto išlaikýtinių tèks paláukti geresnių̃ laikų̃ …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • bėdinumas — bėdinùmas sm. (2); L → bėdinas …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”